Europos Sąjungos sektorinės politikos

Sukurta 2013.12.05 / Atnaujinta 2020.05.21 11:21
  • Bendrieji reikalai
    Bendrųjų reikalų taryba nagrinėja klausimus, turinčius įtakos daugiau nei vienai Sąjungos politikos sričiai, pavyzdžiui, ES plėtrą, daugiametį ES biudžetą, regionines strategijas, taip pat institucinius ir administracinius klausimus.

    Bendrųjų reikalų taryba taip pat koordinuoja pasirengimą Europos Vadovų Tarybos susitikimams, aptaria jos išvadas bei prižiūri jų įgyvendinimą.

    Daugiau informacijos galite rasti ES Bendrųjų reikalų tarybos tinklapyje.


  • Užsienio reikalai
    Užsienio reikalų Taryba, pirmininkaujama ES Vyriausiojo Įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai, prižiūri ir priima sprendimus visose Sąjungos išorės veiksmų srityse, įskaitant bendrąją užsienio ir saugumo politiką, užsienio prekybą ir vystomąjį bendradarbiavimą. Pastaraisiais metais vienas iš Tarybos prioritetų – bendradarbiaujant su Europos Komisija užtikrinti Europos Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą pritaikant Europos Sąjungos turimus instrumentus.

    Užsienio reikalų tarybai susirinkus užsienio prekybos formate, aptariamos bendrosios ES išorės prekybos politikos kryptys trečiųjų šalių.

    Vystomojo bendradarbiavimo politika siekiama taikos, skatinti ekonominį augimą bei socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių bei integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką.

    Daugiau informacijos galite rasti ES Užsienio reikalų tarybos tinklapyje.


  • Ekonomika ir finansų reikalai
    Ekonomikos ir finansų reikalų taryba (ECOFIN) yra viena iš Europos Sąjungos Tarybos sudėčių, atsakinga už ekonominę politiką, apmokestinimo klausimus, finansų rinkas ir kapitalo judėjimą, ekonominius santykius su ES nepriklausančiomis šalimis.

    Ji taip pat rengia ES metinį biudžetą ir rūpinasi teisiniais ir praktiniais aspektais, susijusiais su bendra valiuta – euru.

    ECOFIN taryboje posėdžiauja ES šalių narių ekonomikos ir finansų ministrai. Už Lietuvos Respublikos pozicijų parengimą ir pristatymą ECOFIN tarybos posėdžiuose svarstomais klausimais yra atsakinga Finansų ministerija.

    Posėdžiai rengiami kartą per mėnesį. Du kartus per metus rengiami ECOFIN tarybos posėdžiai, kuriuose svarstomi išimtinai tik biudžeto klausimai, vieną kartą per metus vyksta speciali Bendrųjų reikalų taryba sanglaudos klausimais, kurioje apžvelgiamas sanglaudos politikos įgyvendinimas ES.

    Dažniausiai prieš vieną dieną prieš ECOFIN tarybos posėdžius vyksta neoficialūs šalių narių, įsivedusių eurą, Euro grupės susitikimai, kuriuose svarstomi su Ekonomine ir pinigų sąjunga susiję klausimai.

    Daugiau informacijos galite rasti ES Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos tinklapyje.


  • Aplinkos politika
    Aplinkos taryba (ENV) yra atsakinga už ES aplinkos politiką, įskaitant aplinkos apsaugą, apdairų išteklių naudojimą ir žmonių sveikatos apsaugą. Ji taip pat sprendžia tarptautinius aplinkosaugos klausimus klimato kaitos srityje.

    Aplinkos tarybą sudaro ministrai, atsakingi už su aplinka susijusius klausimus. Jos posėdžiuose Europos Komisijai atstovauja ir už aplinką atsakingas Komisijos narys – Virginijus Sinkevičius, ir už klimato politiką atsakingas Komisijos narys – Frans Timmermans.

    Aplinkos tarybos posėdžiai rengiami maždaug 4 kartus per metus.

    Vykdydama politikos formuotojos vaidmenį, Taryba kartu su Europos Parlamentu priima plataus užmojo aplinkos srities teisės aktus, kuriais užtikrinama natūralių buveinių apsauga, švarus oras ir vanduo, užtikrinamas tinkamas atliekų šalinimas, gerinamos žinios apie nuodingąsias chemines medžiagas ir padedama įmonėms pereiti prie tvarios ekonomikos.

    Taryba taip pat užtikrina, kad aplinkos aspektai būtų tinkamai integruoti į kitų sričių ES politiką, pavyzdžiui, pramonės, žemės ūkio, transporto, energetikos ir paslaugų.

    Tarptautiniu lygmeniu ES ir jos valstybės narės siekia užtikrinti, kad ES aplinkos standartai būtų atspindėti tarptautiniuose aplinkos ir klimato kaitos susitarimuose. Šiuo atžvilgiu Tarybai tenka atsakomybė už pozicijų, kurių ES turi laikytis tarptautinėse konferencijose ir derybose klimato kaitos tema, parengimą.

    Už Lietuvos Respublikos pozicijų parengimą ir pristatymą ENVI posėdžiuose svarstomais klausimais atsakingos Aplinkos ir Sveikatos apsaugos (cheminės medžiagos, vandens kokybė) ministerijos.

    Daugiau informacijos galite rasti ENV tinklapyje.


  • Teisingumas ir vidaus reikalai
    Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) taryba užtikrina pagrindines asmenų teises, aukšto lygio saugumą piliečiams ir laisvą asmenų judėjimą. Šiais tikslais TVR vyksta diskusijos, kartu su Europos Parlamentu priimami teisės aktai.

    Tarybos posėdžiai paprastai vyksta kas tris mėnesius ir trunka dvi dienas, juose valstybėms narėms atstovauja teisingumo ir vidaus reikalų ministrai. Airija ir Danija šios tarybos veikloje dalyvauja tik iš dalies, nes taip numatyta ES sutartyse. Svarstant Šengeno erdves klausimus, rengiami bendri posėdžiai su keturiomis valstybėmis, kurios nėra ES narės, bet yra sudariusios Šengeno susitarimą.

    TVR taryba teisingumo dalyje nagrinėja klausimus, susijusius su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Dėmesys taip pat skiriamas ES piliečių ir kitų ES gyvenančių asmenų pagrindinių teisių apsaugai, taip pat asmens duomenų apsaugos klausimui.

    TVR taryba vidaus reikalų dalyje nagrinėja klausimus, susijusius su migracijos, prieglobsčio, Šengeno vizų politika, sienų valdymu. Dėmesys taip pat skiriamas kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, policijos ir kitų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui, civilinei saugai.

    Lietuvai TVR tarybos darbotvarkėje aktualiausi ES išorės sienų stebėjimo standartų nustatymo, valstybių narių bendradarbiavimo, užkertant kelią trečiosioms šalims neteisėtai persekioti ES piliečius, ir dezinformacijos klausimai.

    Daugiau informacijos galite rasti Europos Sąjungos Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos tinklapyje.


  • Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalai
    ES Užimtumo, socialinės politikos ir vartotojų reikalų taryba (EPSCO) yra atsakinga už metinių užimtumo gairių, į kurias valstybės narės atsižvelgia įgyvendindamos savo nacionalinę politiką, rengimą. Technologijų pažanga, globalizacija ir kintanti demografija toliau veikia europiečių gyvenseną ir darbo būdą. Siekdama spręsti šiuos uždavinius, ES aktyviai rengia politiką ir teisės aktų pasiūlymus, . kurie taip pat apima darbo sąlygas, socialinę įtrauktį ir lyčių lygybę. Naudodamasi Europos socialinių teisių ramsčiu, ES siekia apsaugoti piliečių teises. Specialiomis ES taisyklėmis taip pat siekiama, kad ES piliečiams būtų sudaromos tinkamos sąlygos ar gyventi ir dirbti kitose ES šalyse, kartu apsaugant jų socialinės apsaugos teises, tokias kaip sveikatos draudimas ir išmokos.

    Sveikata


    Nors valstybės narės yra visiškai atsakingos už savo sveikatos politikos formavimą ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą bei teikimą, Taryba kartu su Europos Parlamentu priima teisės aktus, susijusius su donorų organų ir kraujo kokybe bei sauga, pacientų teisėmis, teikiant tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas ir vaistų bei medicinos prietaisų ir priemonių kokybe ir saugumu. Vykdant ES visuomenės sveikatos politiką daug dėmesio skiriama ligų prevencijai ir reagavimui į jų protrūkius. Prevencija susijusi su daugeliu sričių, pavyzdžiui: skiepijimu; kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms; kova su vėžiu; atsakingu maisto produktų ženklinimu.

    Valstybių narių valdžios institucijoms sveikatos priežiūros klausimais padeda dvi specialios agentūros. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras vertina ir stebi naujas grėsmes ligai, kad galėtų koordinuoti atsakomuosius veiksmus. Europos vaistų agentūra tvarko visų ES vaistų kokybės, saugos ir veiksmingumo mokslinį vertinimą.

    Vartotojų apsauga


    Vartotojų apsaugos srityje Taryba kartu su Europos Parlamentu priima visoje ES galiojančias taisykles, kuriomis užtikrinama vartotojų sveikatos apsauga ir sauga, taip pat jų ekonominių interesų apsauga.

    Už Lietuvos Respublikos pozicijų parengimą ir pristatymą EPSCO posėdžiuose svarstomais klausimais atsakingos Socialinės apsaugos ir darbo ir Sveikatos apsaugos ministerijos.

    Daugiau informacijos galite rasti EPCSO tinklapyje.


  • Konkurencingumo politika
    Atsižvelgiant į darbotvarkę, į Konkurencingumo (COMPET) tarybos posėdžius susirenka visų valstybių narių ministrai, atsakingi už prekybos, ekonomikos, pramonės, mokslinių tyrimų, inovacijų ir kosmoso politiką. Posėdžiuose taip pat dalyvauja už atitinkamus klausimus atsakingi Europos Komisijos nariai. Posėdžiai rengiami bent keturis kartus per metus.

    Vidaus rinkos srityje



    Taryba, kaip teisės aktų leidėja, siekia panaikinti kliūtis, kurios trukdo tarpvalstybiniam produktų, darbo jėgos, kapitalo ir paslaugų judėjimui.

    Pramonės srityje


    Taryba derina horizontalųjį požiūrį, kuriuo siekiama į visų kitų susijusių sričių ES politiką integruoti pramonės politikos aspektus, ir konkretiems sektoriams taikomą požiūrį, pagal kurį atsižvelgiama į kiekvieno sektoriaus specialius poreikius.

    Taryba siekia gerinti verslo aplinką, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Šio tikslo ji siekia kartu su kita teisėkūros institucija priimdama teisės aktus dėl konkrečių MVĮ skirtų priemonių, kuriomis, pavyzdžiui, siekiama gerinti galimybes gauti finansavimą, mažinti biurokratizmą ir skatinti inovacijas.

    Mokslinių tyrimų, inovacijų ir kosmoso srityje


    Taryba siekia stiprinti Europos pramonės mokslinę ir technologinę bazę ir taip padidinti jos tarptautinį konkurencingumą, skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Be to, drauge su Europos kosmoso agentūra ji formuoja Europos kosmoso politiką.

    Už Lietuvos Respublikos pozicijų parengimą ir pristatymą COMPET posėdžiuose svarstomais klausimais atsakingos Ekonomikos ir inovacijų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

    Daugiau informacijos galite rasti COMPET tinklapyje.


  • Transportas, telekomunikacijos ir energetika
    Transporto, telekomunikacijos ir energetikos taryboje (TTE) susirenka visų ES valstybių narių ministrai, atsakingi už transportą, telekomunikacijas ir energetiką. TTE tarybos sudėtis ir posėdžių skaičius priklauso nuo to, kokie klausimai įtraukiami į darbotvarkę: transporto ministrai paprastai posėdžiauja keturis kartus per metus, energetikos ministrai posėdžiauja tris arba keturis kartus per metus, telekomunikacijų ministrai posėdžiauja du kartus per metus. Posėdžiuose taip pat dalyvauja už atitinkamus klausimus atsakingi Europos Komisijos nariai.

    TTE taryba siekia įgyvendinti ES tikslus transporto, telekomunikacijų ir energetikos srityse: sukurti modernias, konkurencingas ir veiksmingas rinkas bei infrastruktūrą ir sukurti transeuropinius transporto, komunikacijų ir energetikos tinklus.

    Transportas


    Taryba kartu su Europos Parlamentu yra atsakinga už bendrosios transporto politikos srities teisės aktų, pavyzdžiui, bendrųjų tarptautinio transporto taisyklių, vežėjams taikomų sąlygų ir keleivių teisių užtikrinimo bei transporto saugos gerinimo priemonių, priėmimą. Vienas iš svarbiausių tikslų yra įdiegti tvaraus transporto sistemas, kurias naudojant būtų suvartojama mažai energijos ir pagerėtų naudotojų judumas dėl geresnio vežimo laiko ir maršrutų. Transportas nepaprastai svarbus užtikrinant laisvą asmenų, paslaugų ir prekių judėjimą. Žmonėms vis daugiau keliaujant, ES politika padeda spręsti pagrindinius transporto sistemų uždavinius, tokius kaip: spūstys; tvarumas; infrastruktūros kokybė; konkurencija su sparčiai besivystančiomis kitų regionų transporto rinkomis. Transportas taip pat yra vienas iš pagrindinių ekonomikos sektorių – jame sukuriama daugiau kaip 9 % ES bendrosios pridėtinės vertės.

    Telekomunikacijos


    Taryba kartu su Europos Parlamentu yra atsakinga už bendrosios transporto politikos srities teisės aktų, pavyzdžiui, bendrųjų tarptautinio transporto taisyklių, vežėjams taikomų sąlygų ir keleivių teisių užtikrinimo bei transporto saugos gerinimo priemonių, priėmimą. Vienas iš svarbiausių tikslų yra įdiegti tvaraus transporto sistemas, kurias naudojant būtų suvartojama mažai energijos ir pagerėtų naudotojų judumas dėl geresnio vežimo laiko ir maršrutų. Transportas nepaprastai svarbus užtikrinant laisvą asmenų, paslaugų ir prekių judėjimą. Žmonėms vis daugiau keliaujant, ES politika padeda spręsti pagrindinius transporto sistemų uždavinius, tokius kaip: spūstys; tvarumas; infrastruktūros kokybė; konkurencija su sparčiai besivystančiomis kitų regionų transporto rinkomis. Transportas taip pat yra vienas iš pagrindinių ekonomikos sektorių – jame sukuriama daugiau kaip 9 % ES bendrosios pridėtinės vertės.

    Energetika


    Taryba kartu su Europos Parlamentu yra atsakinga už teisės aktų dėl energijos rinkų veikimo priėmimą, siekiant užtikrinti saugų energijos tiekimą, skatinti energijos vartojimo efektyvumą, propaguoti naujų ir atsinaujinančių išteklių energiją ir energetikos tikslų sujungimą.

    Už Lietuvos Respublikos pozicijų parengimą ir pristatymą TTE posėdžiuose svarstomais klausimais atsakingos Susisiekimo ir Energetikos ministerijos.

    Daugiau informacijos galite rasti TTE tinklapyje.


  • Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto reikalai
    Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto (EYCS) tarybai priskiriamos politikos sritys yra valstybių narių atsakomybė. Todėl ES vaidmuo švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto srityse yra sudaryti sąlygas valstybėms narėms bendradarbiauti, keistis informacija ir patirtimi bendro intereso klausimais.

    Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybą sudaro visų ES valstybių narių ministrai, atsakingi už švietimo, kultūros, jaunimo, žiniasklaidos, komunikacijos ir sporto sritis. Tiksli Tarybos sudėtis priklauso nuo konkrečiame posėdyje svarstomų klausimų. Tarybos posėdžiuose taip pat dalyvauja Europos Komisijos atstovas – paprastai už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakingas Komisijos narys. Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdžiai rengiami tris arba keturis kartus per metus; du kartus posėdžiauja visos sudėties Taryba.

    Taryba dažniausiai priima skatinamąsias priemones ir rekomendacijas. Vis dėlto iniciatyvos, dėl kurių susitarė Taryba, pvz., programos „Erasmus +“ arba „Kūrybiška Europa“, gali turėti tiesioginį poveikį ES piliečiams. Kai kuriais atvejais, kai leidžia sutartys, Taryba taip pat gali priimti teisės aktus. Pavyzdžiui, audiovizualiniais klausimais ir abipusio diplomų pripažinimo srityje.

    EYCS taryba taip pat aktyviai dalyvauja stebint strategijos „Europa 2020“ švietimo ir jaunimo aspektų pažangą, taip pat plėtojant kultūros sektoriaus indėlį į novatoriškesnę Europą, padeda užtikrinti, kad Europos, kaip pasaulinio kūrybiško skaitmeninio turinio kūrimo centro, potencialas visapusiškai prisidėtų prie 2020 m. Europos skaitmeninės darbotvarkės.

    ES veiksmais švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto srityse siekiama išsaugoti Europos kultūros paveldą, remti jos kultūros ir kūrybos pramonę, skatinti studentų ir dėstytojų judumą, propaguoti fizinį aktyvumą ir socialinę įtrauktį per sportą.

    Už Lietuvos Respublikos pozicijų parengimą ir pristatymą EYCS posėdžiuose svarstomais klausimais atsakingos Švietimo, mokslo ir sporto ir Kultūros ministerijos.

    Daugiau informacijos galite rasti EYCS tinklapyje.


  • Žemės ūkio ir žuvininkystės (AGRIFISH) taryba
    Į Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos (AGRIFISH) posėdžius susirenka visų ES valstybių narių ministrai, atsakingi už žemės ūkio ir žuvininkystės klausimus. Daugumai valstybių narių atstovauja vienas ministras, atsakingas už abu sektorius, tačiau kai kurios atsiunčia du ministrus – vieną žemės ūkio, kitą žuvininkystės klausimams.

    Posėdžiuose taip pat dalyvauja už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, sveikato ir maisto saugą, jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingi Europos Komisijos nariai.

    Posėdžiai paprastai rengiami vieną kartą per mėnesį.

    Taryba priima tam tikrų sričių, susijusių su maisto gamyba, kaimo plėtra ir žuvininkystės valdymu, teisės aktus (daugeliu atveju kartu su Europos Parlamentu).

    Žemės ūkio politikai priklauso bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), žemės ūkio vidaus rinkos taisyklių, miškininkystės, ekologinės gamybos, gamybos kokybės ir maisto bei pašarų saugos sritys. Bendros žemės ūkio politikos priemonėmis siekiama didinti žemės ūkio našumą, užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, stabilizuoti rinkas, garantuoti pakankamą tiekimą ir užtikrinti, kad produkcija vartotojams būtų tiekiama priimtinomis kainomis.

    Taryba taip pat priima teisės aktus dėl žuvininkystės politikos, dėl kiekvienos rūšies metinių bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) ir kvotų nustatymo ir dėl žvejybos galimybių paskirstymo. Vienas iš svarbiausių uždavinių – užtikrinti, kad žuvininkystė būtų tvaresnė aplinkos atžvilgiu ir ekonomiškai perspektyvesnė, kartu sprendžiant tokias problemas kaip peržvejojimas ir pertekliniai laivyno pajėgumai.

    Už Lietuvos Respublikos pozicijų parengimą ir pristatymą AGRIFISH posėdžiuose svarstomais klausimais atsakingos Žemės ūkio ir Aplinkos (miškininkystės klausimai) ministerijos.

    Daugiau informacijos galite rasti AGRIFISH tinklapyje.